Valandėlė pas gerb. Valentiną
- Informacija
- Paskelbta: 2024 sausio 23, Antradienis 08:52
Gerb. Valentiną Andriūną – Antazavės kaimo gyventoją pažįstame jau keletą metų. Susipažinome vykdydami kalėdinę akciją ,,Aplankyk ir pasidalink”, lankydami savo bendruomenės senyvo amžiaus žmones. Šiemet gerb. Valentinas tuo laiku, kai vyko akcija, sirgo, tad dovanėlę perdavėme artimiesiems, o aplankyti ir daugaiu pabendrauti pažadėjome sausio mėnesį.
Nekantriai laukėme klasės valandėlės - apsilankymo ir susitikimo su gerb. Valentinu. Jam ruošėmės iš anksto, apmąstėme, kokius klausimus jam užduosime, kuo domėsimės. Susitikimo tema - ,,Gyvenimas praeityje”. Tad apie praeitį kalbėjomės labai daug…
Valentinas Andriūnas papasakojo mums, kad augo tikinčioje šeimoje, dar vaikystėje kartu su savo tėveliu vaikštinėdavo iš trobos į trobą, giedodavo šermenyse, padėdavo mirusiuosius palydėti į paskutinę kelionę, sakė, kad nėra Antazavėje namų, kuriuose nebūtų giedojęs. Giedojo ir bažnyčioje, suskaičiavo, kad net 60 metų. Apžiūrėjome ir pavartėme labai seną giesmyną, iš kurio gerb. Valentinas ir giedodavęs, šis priklausęs jo tėveliui.
Prisiminė Valentinas ir savo mokyklinius metus, pradinę mokyklą Šniukštuose, kuri buvo įsikūrusi vieno šniukštiškio namuose, su didele pagarba pasakojo apie savo pirmąjį mokytoją gerb. Dūdėną. Išsiaiškinome žodį ,,pionierius”, ką jis reiškia ir kaip gerb. Valentinas išvengė narystės pionierių organizacijoje.
Ypatingai šiltai pašnekovas prisiminė savo gimtuosius namus Sviliškėse - vienkiemyje, kur nugyventas labai sudėtingas pokario laikotarpis, kai namuose lankėsi tai vieni, tai kiti…. Savo gimtuosius namus – draugo padarytą keramikos namų kopiją – Valentinas labai rūpestingai saugo, glaudžia saugioje vietoje –savo indaujos lentynoje. Juos palikęs prieš 40 metų, kai nutarė keltis į Antazavę, arčiau žmonių. Kalbėjomės apie Valentino mokslus profesinėje mokykloje, traktorininko darbą kolūkyje, šeimą ir giminę.
Būta Valentino gyvenime ir daugiau išbandymų. Su kartėliu prisiminti 1956-ųjų metų įvykiai Vengrijoje, kai Valentinas, kartu su tarnybos draugais taip pat buvo pasiųstas į įvykių sūkurį, o kai kuriuos vaizdus jis mena iki šiol ir neranda paaiškinimo bei pateisinimo čia atvykusių tarybinės armijos kareivių poelgiams.
Supratome, kad gerb.Valentino gyvenime buvo daug sunkumų ir žiaurumų, nepaisant to, jis visokiomis aplnkybėmis siekė išlikti didelę širdį turinčiu žmogumi.
Susitikimo pabaigoje paprašius gerb. Valentiną padainuoti jam labiausiai patinkančią dainą, pamatėme, kaip nušvito jo akys… Sakė, sunku įvardinti, kokia ir… uždainavo ,,Augo kieme klevelis…” Nuoširdus ačiū Valentinui Andriūnui už kitokią klasės valandėlę – valandėlę apie praeitį. Mums buvo labai įdomu klausytis pasakojimų ir prisiminimų, pamokymų ir patarimų. Juk praeityje daugiau nei aštuonios dešimtys metų. Gerb. Valentinui prisiminti, o mums sužinoti, tikrai, yra ką…
Gertrūda Turlovič, 8 kl. mokinė
Jovita Vainikevičiūtė, 8 kl. vadovė
